Į tamsią žemę kapsi maži lietaus lašiukai.
Švelnūs, ilgesingi.
O aš einu namo, neskubu.
Tegul jie mane glosto...
Bežiūrint į žemę - sraigės.
Sako, kad pamatyti šį padarėlį reiškia stiprią meilę.
Grįžtant namo šiandien jų pamačiau daug...
Geras ženklas?.. Galbūt tik sutapimas...
Juk lyja.
Lėtai pakeliu akis, apžvelgiu aplinką.
Lyjant pasaulis tarsi nespalvotas...
Juo labiau, kai nėra saulės.
Mano blakstienomis ridenasi lietaus ašaros.
Tarsi krištolinės.
Pro šalį praėjo pakeleivis.
Kažkodėl taip įdėmiai į mane žiūrėjo...
Galbūt stengėsi įžvelgti, ar tik kartais neverkiu...
Koks skirtumas...
Visvien greičiausiai nespėjo pastebėti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą